OsomToma Dvelyte4 Comments

Žmogus iš didžiosios raidė

OsomToma Dvelyte4 Comments
Žmogus iš didžiosios raidė

Pradėjote skaityti galvodami, kad esate Žmogus iš didžiosios raidės? Net neabejoju, kad esate!

Mano paskutinieji metai buvo tikras lobių šaltinis. Žmonės, kurie ėjo kartu su manimi buvo mano lobis. Aš kasdien juos atradau arba jie atrado mane. Vakar Osle vyko kasmetinis maratonas. Na..šitas įrašas tikrai nebus apie sportą. Maratonas man priminė, kad jau praėjo visi metai nuo paskutiniojo maratono. Aš jį gerai atsimenu. Tiesiog atsimenu tą dieną. Tai ne naujųjų metų išvakarės, bet puikus priminimas, kad aš judu į priekį. Man liko dar daug daug visko padaryti, bet šiandien sustojau, prisėdau ir ramiai peržvelgiau, kiek visko iš tikro padariau. Todėl, tai kas dar liko padaryti nebeatrodo taip baisu. Padėkojau sau, kad tūkstantį kartų suklydau, suklupau, vėl kėliausi ir vėl klupau. Per tokį trumpą laiką aš tūkstančius kartų iš naujo atradau save. Tuomet prieš metus, aš galvojau, kad žinau, kas esu. Aš maniau, kad tikrai supratau savąjį aš. Bet šiandien. Ramiai nusišypsojau. Šiandien aš ir vėl taip pat galvoju. Ką tai reikštų? O tai, kad kasdien mes atrandame save. Gimstame iš naujo. Kiekvieną rytą turime galimybę pasisveikinti su savo nuojuoju Aš. Kartu su savimi pasiimame visus tuos, kuriais buvome, kaip puikią palydą, kuri mums kaskart primena, kad mes augame. Kasdien. Mes niekada neužaugsime. Neatėjome į pasaulį užaugti. Atėjome augti, ieškoti, stebėti, būti šio gražaus pasaulio svečiais..

Kiekvieną dieną visa širdimi dėkoju žmonėms, kurie eina ar ėjo šiuo keliu su manimi. Vieni atėjo ir pasitraukė, kiti pasiliko ir vis dar eina kartu. Jūs visi buvote ir esate mano mokytojais, o už tai aš būsiu amžinai dėkinga. Aš niekada visko nežinosiu, visko nemokėsiu, visko nesuprasiu. Tai yra didelė dovana, nes aš kasdien išmokstu kažko naujo - išmokstu būti, tuo, kas esu. Savo naująja versija. Kasdien.

Norite meilės? Pirmiausia išmokite mylėti patys save. Mylėkite savo kūną, tai vienintelė vieta, kurioje gali gyventi Jūsų tikrasis aš, todėl pasistenkite, kad tai būtų gražūs namai. Neliūdėkite jei vakar nepavyko, ir vėl niekas nesigavo su tema "šiandien maitinsiuos sveikiau", nespėjote pasportuoti, nes neradote tam laiko arba nenorėjote to laiko rasti, neperskaitėte nei vienos pastraipos iš savo jau senai išsvajotos knygos, kurią net pirštai niežti paskaityti, bet Jūs vis ryt ryt..nepaskambinote ar nesusitikote su draugu, kuriam jau senai tai žadėjote. Nenukeliavote ten, kur širdis jau senai iškeliavusi. Šiandien. Nors vieną dalelę galite padaryti šiandien. Nesiekite tobulybės, o pažangos - būti geresniu, nei vakar.

Norite supratimo? Išmokite įsiklausyti į kitus, išgirsti kiekvieną šnabždesį, kurį Jums taria visata. Dažniau klausykite, nei atsakykite. Tiesiog išgirskite kitus.

Jums reikia pagalbos? Pirmiausia padėkite kitiems. Jei neturite nieko atiduoti ar padovanoti, visada turite savo širdį. Atiduokite save. Niekada nesitikėkite nieko atgal. Jokio atlygio. Visata Jums už tai atsidėkos su kaupu. Kaip? Jūs tiesiog tapsite laimingais.

Norite eiti pirmyn? Atsitraukite atgal, sustokite, apsižvalgykite, įsidėmėkite ženklus. Kiekviena jūros banga tai žino. Atsitraukia atgal, su savimi pasiima po lašelį jūros vandens, po dalelę savęs ir tuomet visu greičiu pirmyn.

Norite sėkmės? Būkite savimi. Tai geriausias sprendimas kokį tik galite padaryti. Kitų jau ir taip pilna, o tokių, kaip Jūs - ne. Mes kiekvienas atėjome su savo misija į šį pasaulį. Atraskite ją. Susipažinkite su ja. Pamilkite ją. Tuomet kiekvienas jūsų darbas atneš Jums sėkmę. Konkurencija, hierarchija, pavydas, manipuliacijos, savanaudiškumas, godumas, priklausomybės ir dar daugelis kitų dalykų, kuriuos turime užmiršti norint tapti Žmonėmis iš didžiosios Ž. Šie požiūriai yra žmonijos priešai.

Būkime pavyzdžiais kitiems, būkime lyderiais, ne konkuruodami vieni su kitais, o tiesiog būdami kelrodėmis žvaigždėmis vieni kitiems. Žmonės privalo palaikyti kitus žmones, leisdami vienas kitam išreikšti save, būti savimi. Tik eidami petys į petį, mes būsime stipriausi.

Norite apkabinimo? Apkabinkite kitus. Nieko nelaukite. Pirmąjį žingsnį ženkite Jūs.

Norite įvertinimo? Dėkokite! Kasdien dėkokite žmonėms, kurie Jums padeda, Jus kažko išmoko ar tiesiog būna šalia Jūsų. Kiekvieno pastangos Jums, kad ir pačių artimiausių žmonių, nėra savaime suprantamas dalykas, tai yra kasdieniai stebuklai už kuriuos turime būti dėkingi.

Jums kažko trūksta? Gražių santykių, prabangios mašinos, pasisekimo darbe, gražių namų? Pff..pamirškite! Taip! Pamirškite! Jei nesate laimingas dabar, kad ir vienui vienas ir be jokių ale reikalingų daiktų, juos visus gavę netapsite laimingais. Patikėkit. Tai akimirksnio laimė. Laikina. Viską gavę - norėsite dar daugiau ir dar daugiau, ir taip be paliovos, nes Jums niekada nebus gana. Tol, kol nenurims Jūsų siela ir nesupras, kad visko jau yra GANA. Yra gana to, kas esate šiandien. Yra gana tiek, kiek turite. Yra gana visko, ką suspėjote šią dieną padaryti.

Niekada neužmiršiu Mooji pasakojimo apie didingąjį karalių. Jis laimingiausias būdavo ten, kur nebuvo jo turtų, valdžios ar pilies. Ten, kur jis galėdavo būti savimi. Ten jis ir buvo laimingiausias. Tą patį man primena posakis, kad šedevras visada lieka šedevru, net kuomet visi lankytojai, atėję jo pažiūrėti išeina ir net kuomet yra išjungiamos šviesos ir jo nebesimato.

Tai kas gi esate Jūs? Kuomet šalia Jūsų nėra Jūsų "statuso", sukauptų daiktų, visų artimųjų ir draugų. Kas Jūs tuomet? Kuomet užgęsta visos šviesos ir Jūsų nesimato. Kas? Ten yra Jūsų tikrasis aš. Ten jis riogso ir laukia, kol jį atrasite, susipažinsite ir mylėsite būtent tokį, koks jis yra: be statuso, be daiktų, be kitų žmonių. Tikrasis Jūs.

Būkite savimi, būkite Žmonėmis iš didžiosios raidės!