Vasaros bižuterija

Kaip žinia, šių metų Vasara, turbūt yra  labai nuvargusi, nes iš lovos išsiverčia kartą per savaitę. Atiduoda duoklę mums, dūstantiems nuo laukimo, ir toliau sau, vilkdama sunkų pilką šydą, sliūkina ant debesies. Pasipurena, apsisuka ant šono ir dingsta pataluose. Tiek ją ir tematome. Vienintelis guodžiantis dalykas šioje istorijoje yra tai, jog būdama nepataisoma tingine, ji be priežiūros palieka savo daiktus. O jos bižuterijos pilni laukai. Tik spėk rinkti! Neseniai sudraskė savo mėlynąjį vėrinį, tai tų mažų karoliukų dabar pilni miškai. Žmonės juos renka ir tempia kibirais. Paskui vaikšto laimingi ir šypsosi mėlynai! Magija!

Mano močiutė visada sakydavo – valgykit, vaikai, daržoves, kol vasara. Močiutės viską žino geriausiai.

Kalbant apie daržoves, jų randasi vis daugiau ir daugiau. Šviežios, traškios ir ryškios. Vasara savo bižuterija noriai dalinasi. Dėmesio trūkumą juk reikia kompensuoti :)

Kiek kartų per praėjusius du mėnesius  jus buvo apėmęs jausmas, kai savaitgalį planuoji susitikti su draugais, žiebti ugnį, gaminti skanų maistą ir kalbėtis iki uždusimo, o orų prognozė kas dieną pateikia vis po baisesnę naujieną? Belieka viena – pasitelkti burtus! Taip taip. Yra tokia baltosios magijos rūšis. Žemiau pateiksiu punktus, ką turite daryti: a) Labai norėti b) Pasistengti c) Tikėti Sakoma, kad norint kažką pasiekti, reikia įdėti pastangų. Tai mes su Toma ir įdėjom – prisipirkom kalną daržovių, labai norėjom susitikti ir tikėjom, kad dangumi ritinėsis Saulė! Ir žinot, tokia savo įžūlia drąsa, sudominom tinginę Vasarą. Visą dieną kartu su mumis prabuvo, padažus ragavo ir žandus bučiavo.

Jausdamos absoliučiai nekontroliuojamą meilę maisto gaminimui, išsikėlėme tikslą – kurti ugnį ir viską kepti joje. Prisipažinsiu, keptas kokoso riešutas, tapo mano sezono atradimu. Bet apie viską iš eilės, o pirmiausiai apie meniu.

Po draugiškų apsikabinimų ir pasidalijimų įtakos sferomis, ant stalo ėmė rastis visokie gražūs dalykai. Kol Toma marinavo ir pjaustė daržovės, aš dorojau raudonskruostį kopūstą karameliniam figos sapnui . Vien šių salotų buvimas ant stalo džiugins akį.

Gaminant maistą lauke, labai svarbu turėti viską po ranka, todėl, jei tik turite galimybę, pasistenkite daug ką pasiruošti iš vakaro – daržovių marinavimas, vienas tokių reikalų, kuris turėtų būti atliekamas likus kelioms valandoms iki jūsų puotos. Taip sutaupysite laiko, dirbsite švariau ir greičiau. Padažais taip pat derėtų pasirūpinti iš anksto dar ir dėl to, kad šiek tiek pastovėję jie „prinoksta“, susidraugauja skoniai.

Kol figos ant griliaus sapnavo savo karamelinį sapną, pasiruošėme cukiniją suktinukams. Su šia dama elkitės ypač atsargiai, kadangi suktinukai labai trapus reikalas - cukinijų juostelės labai plonos, tad perkepti ant ugnies jų nevalia. Kad taip tikrai nenutiktų, švelniai patepėme jas kokosų aliejumi. Suktinukų receptas susisukęs čia .

Smagu, jog nei daržovės, nei vaisiai, būdami ant vieno griliaus, nesipyksta, tad galite vienu metu ruošti net kelis patiekalus.

Įpusėjus gaminimo procesui, obelų šakomis ataidėjo „Mamyyyytee, norim vaaalgyt“. Linksmosios pėdutės, visą popietę sprendusios itin svarbius savo vaikystės klausimus, nebeištvėrė. Mums gi, tai buvo rimtas signalas – metas imtis Džordžo .

Džordžas į stalą išsiritino be streso, kadangi pagrindiniai ir svarbiausi ingredientai – Dem Pesto ir Ale sūris buvo paruošti ir laukė savo debiuto. Ruošdami Džordžą, pasistenkite kaip reikiant apskrudinti baklažaną. Gerai pamarinuotas miso marinate, jis neturėtų ilgai trukti, tad apskrus gan greitai ir tolygiai. Kitas svarbus momentas, kurį Džordžas prašė paminėti, yra preciziškai atrinkti ingredientai. Taip taip, kai stovėsite parduotuveje ir akimis matuosite, ar baklažano skersmuo atitinka pomidoro skersmenį, nenustebkite, sulaukę įtarių žvilgsnių. Bet nuo to, juk tik įdomiau :)

Džordžas buvo mūsų pagrindinis patiekalas. Sotus, spalvingas ir labai maistingas. Čia žarijos galutinai nublėso, tad palikusi Tomą kurstyti ir gaivinti ugnelę, trumpam dingau vėsioje namo virtuvėje. Ilgai netrukau paruošti ir scenos gyvenimui prikelti prinokusį arbūzą.  Nuo tos minutės, jis prašėsi šaukiamas Rausvuoju brizu. Mūsų grįžimas į sodą buvo pasitiktas aplodismentais.

Diena įsuko mus į spalvingą čiauškalų ir juoko karuselę, o Rožinio Brizo ledams ištirpus, prisiminėme vėl apgesusias žarijas, kurias darkart atgaivunusios, pradėjome ruošti iešmelius su nektarinais ir marinuotu kokoso riešutu! Liepos suvertuko receptas .

Stenkitės rinktis gerai sunokusius nektarinus, o kokoso riešutą būtinai pamarinuokite per naktį. Ir nepamirškite užsimerkti medinių iešmelių. Šie turi prisiskanauti vandens, tuomet bus atsparūs karščiui ir neapsunkins jums kepimo (ačiū, Toma, kad paprotinai) :)

Tikrai žinau, kad šiuos iešmelius dar kepsiu. Ir labai greitai. Jau matau, kaip šįkart juos serviruosiu ant didelės rasotos rukolos krūvos. Nom. Viskas. Desertas. O po deserto kava ir šeimos nuotraukos... nebus rodomos :D

Bananai visada užėmė labai svarbią vietą mano kulinariniame gyvenime. Puikiai pamenu tą dieną, kai tėtis, gūdžiais ir tamsiais laikais, atstovėjęs keliavalandinę eilę, parnešė dukrytei kekę bananų. Žalių kaip „muilas“. Tokių žalių, kad dukrytei sutraukė burną ir ji apsipylė nusivylimo ašaromis. Džiugu, kad nuo neapykantos iki meilės tėra tas vienas žingsnis. Kurį lengvai žengiau. Taigi, Nom Nom pristato meduje keptą, iešmeliu pervertą Bananą Kokodžojaus patale .

Diena buvo labai skani. Persmelkta kvapų ir pilna įspūdžių, kuriuos jau susilankstėme ir į kišenę susidėjome.

Galvoje jau sukasi kitos spalvotos ir skanios mintys, kurios netruks būti įgyvendintos.

Ačiū vasarai, kad pabuvo, sodui, kad žaliavo,  o GMV Photography, kad įamžino :)

"'Cause life is so endlessly delicious! "