Norma ir Prabhu #1

Vis dažniau girdime žodžius: išženk iš savo komforto zonos, nes neva atrasi magiškus dalykus. O kas ta komforto zona iš kurios turime karts nuo karto iškišti nosį? Drąsiai vertinant tai ta vieta, kurioje neaplanko nerimo sukelti simptomai. Ten sutinkame mažiausiai savo demonų, toje vietoje jaučiamės saugūs, esame nebūtinai savimi. Tai vieta, kurioje mažiausiai nerimaujame, nevyksta jokie panikos priepoliai ar širdies permušimai. Tai net nebūtinai vieta. Tai jausmai, kurie leidžia būti "calm and easy". Dar kitaip tai ežeras ir jokiais būdais ne banguojanti jūra, vandenynas ar tekanti upė.Kasdienė, įprasta veikla, įprastos kaukės, kurias nešiojame, kad atrodytume kitiems, kaip norime atrodyti. Įprastos televizijos laidos, įprasti susitikimai, jau pažįstami žmonės, jau pažįstamos jų emocijos. Lyg imunitetas, kurį įgauname gyvenimui.

Nežinomybė. Nežinojimas ir nenuspėjamumas gali mus priversti perdėtai reaguoti į tam tikrus įvykius ar jausmus. Na, tarkime jei žinotum, kad kairėje pusėje už medžio slepiasi vilkas, tai tu paruoštum jam iškalbingą prisistatymą, bet vat, jei nežinai, tai gali nutikti ir taip, kad nepratarsi nei žodžio. Nežinomybė gali priversti negatyviai vertinti dalykus, kurie laikui bėgant gali atrodyti ir gana pozityvus. Na, aišku, ne toje situacijoje su vilku, na, bet ką žinai, gal susidraugausite. Mums patinka dalykai, kuriuos gerai pažįstame. Pabandžiau, išgyvenau, aha - "safe".

Tai kaip geriau, žinoti, kas bus ar nežinoti? Žengti lauk iš saugios vietos ar ne?

Tai nėra klausimas su teigiamu ar neigiamu atsakymu. Saugioje aplinkoje mes sustojame augti. Bet nesaugioje aplinkoje mūsų saugumo zona gali taip sumažėti, kad pavirs į mažą taškelį, kurį žūtbūt stengsiesi išlaikyti, nes jei jį prarasi ar iš jo išlysi, pateksi į laaabai didelę ir niekada nepažintą erdvę. Tai kaip tada? A va tada - balansuojame.

"If you're too comfortable, you're not productive. And if you're too uncomfortable, you're not productive. Like Goldilocks, we can't be too hot or too cold."

-- Daniel H. Pink

Reguliarus neįprastų dalykų išgyvenimas, emocijų išraiškos ir nepažįstamų žmonių sutikimas - mus priverčia augti.

Augimas. Sakoma, kad norint tapti tuo, kuo niekada nebuvai, reikia daryti tai, ko niekada nedarei. Tai gali būti viskas nuo a iki z.Vieniem tai kelionės į nežinomas vietas, kopimas į kalnus,užsirašymas į Iron man trąsą ir jos įveikimas, kitiems užteks ir pirmo apsilankymo sporto salėje, o gal pagaliau pasilabinti su kaimynu ir tapti tuo maloniu ir mandagiu žmogumi, gyvenančiu greta. Nei vieni, nei kiti nėra nei maži, nei dideli herojai. Visi "žygdarbiai" gali drąsiai taip ir vadintis, nes kiekvienas į juos žvelgiame pro savo patirties ir gyvenimo sureguliuotus akinius.

Mokymasis. Naujovės padidina dopamino kiekį smegenyse, kuris reguliuoja "atlygio" centrą. Dopaminas ieško dalykų, kurie suteiks atlygį ir pasitenkinimą, o naujovės visus tuos ieškojimus skatina.Naujovės taip pat gerina atmintį ir galimybes mokytis, priverčiant mūsų smegenis galvoti kitu "kampu" ir išmokti to, ko dar nemokėjome.

Saugios erdvės didinimas. Na va ir paradoksas, išeiname iš komforto zonos, bet ne tam, kad ją paliktume, o tam, kad ją padidintume. Juk susipažindami su nežinomomis vietomis, jausmais ar žmonėmis, nebelieka nieko kito kaip tik juos pažinti. Tai va, bamt ir jau komforto zona prasiplečia. Apsiuostėme, ištyrėme, "safe", einame toliau.

Bet..tam, kad viskas vyktų sklandžiai ir komforto zona nepaliktų mažu taškeliu iš kurio nebėra kur sprukti ar nepaliktų tokia didelė, kad nebebūtų vietos augimui, viskas turi vykti palaipsniui. Žingsnis po žingsnio. Etapas po etapo.

Taip ir kelionėje su Norma ir Prabhu.

Planas apytikslis. Prabhu žinojo, kuriuos miestus nori aplankyti, kuriuos žmones jis turės susitikti. Susitikimai suplanuoti San Jose ir Los Angeles. Taip pat tiksluose yra ir San Diego bei nacionaliniai parkai grįžtant. Bet tai tik preliminarūs spėjimai, kaip viskas galiausiai susidėlios - pamatysime.

Nakvynės. Normos lovoje. Hosteliuose, svečiuose, gamtoje, whatever.

Daiktai. Dvi kuprinės. Ir tai galvoju, kad per daug,- atrėžia Prabhu.Vienoje reikalingiausi rūbai. Kitoje trys knygos. Viena svarbiausių - antroji Šantaramas knyga. Taip pat jogos kilimėlis. Rolleris.

Bet palauk. Tu galėjai sau laisvai išsinuomoti Mustangą ar skraidyti lėktuvu, miegoti patogiuose viešbučiuose ir kiekviename mieste nusipirkti naujų rūbų? Galėjau. Bet tai nebūtų įdomu. Tai mano amerikietiška svajonė. Manau, kad daugelis turi savąją. O čia - manoji. Nusipirkti seną busiuką, jį susitvarkyti ir nudažyti mėlynai. Prie jo turėjo prisiderinti ir mano plaukai (juokiasi). Norėjau tiesiog keliauti. Pamatyti. Atrasti. Jei žinočiau kaip viskas tiksliai bus, man būtų neįdomu. Dabar. Dabar net nežinau, gal Norma pusiaukelėje tiesiog sustos ir aš turėsiu rinktis kitus kelionės pagalbininkus. Noriu susitikti su naujais žmonėmis, bendrauti su jais,pasidalinti įspūdžiais, išgirsti jų istorijas ir pasakoti savasias. Aš laisva siela. Aš keliaujanti siela. Negaliu užsibūti vienoje vietoje, o ši kelionė būtent tokia ir yra. Tėkmė. Judesys. Man patinka iššūkiai. Noriu susipažinti su savimi tokiu, kokio dar nemačiau. Aš jau pažįstu save įprastoje aplinkoje, žinau koks aš esu su tėvais, šeima, koks būnu su draugais, koks būnu darbe. Dabar noriu pažinti save ir kitose situacijose, sužinoti kaip aš susitvarkysiu komplikuotose situacijose, jei jų bus. Noriu matyti savo asmenybės augimą. Šūkis? Well, why the hell not. Pirmyn!

Pagal planą kelionė turėjo prasidėti jau antradienį. Norma turėjo važiuoti ir Prabhu plaukai turėjo būti mėlyni. Bet nieko panašaus. Bamt iš komforto zonos. Norma turėjo pasigražinti naujomis padangomis, bet kol staipėsi servise, galiausiai sugalvojo nebejudėti iš vietos. Kol mechanikai jai bandė atgaivinti gyvybę ir pakrauti nauja energija, ji susimanė dar ir suliepsnoti. Labai emocinga. Tokios tos Normos. Love her or leave her. Tai gi Norma, išliejusi visus jausmus, iš vietos pajudėjo tik penktadienio vakarą.

"Dar šiandien tokia graži diena, nelyja, nieko, apsikerpu, nusidažau plaukus ir opapa, opačka opačka, išlekiu..",- siautulingai dainavo Prabhu. Kirpykloje nei jis pats, nei jo akys nenuobodžiavo.

IMG_0377.jpg

Jau artėjo penktadienio vakaras. Prabhu nepasižymi kantrybe. Todėl ir pajudėjo kartu su Norma tiesiai į naktį. Prabhu nepasižymi ir talentu nusidažyti mėlynai plaukus. Bet taip tik geriau, dabar bus laiko apmąstyti, gal vis dėl to žaliai..

Naktis. Kiek pavažiavęs Prabhu su Norma sustojo degalinėje, numigo valandėlę, bet netrukus buvo pažadinti degalinės darbuotojo: mieli, pamiegojote - tęskite kelionę. Pasigriebė kavos ir toliau į naktį. Kelias ramus, automobilių nedaug, autopilotas on, ramiai sau į priekį. Planas buvo 10 valandų kelionė, iš Portland link SanFrancisco. Kadangi naktis, Prabhu važiuoja ne palei jūrą, o penktuoju greitkeliu. Po poros valandų artėjo stotelė, kurioje bus galima saugiai su Norma sustoti ir ramiai išsimiegoti. Nuo stotelės lieka maždaug 6,5 valandos iki San Fracisco.

Norma ir Prabhu išsimiegojo ir jau 6 ryto pakilo tęsti kelionę.

IMG_0378.jpg
IMG_0379.jpg

Kava rankose. O klausyk, kaip maistas, na tas sveikesnis, kurio užklausiau Tavęs ieškoti. Ar tas tiks?- inoringai atsako Prabhu.

IMG_0376.jpg

Oi, net visa apelsino skiltelė!! (juokiasi).

Kol iki Kalifornijos nepajudėsiu, tai bus sveikiausias pasirinkimas,- rėžia jis. Tai gerai, kad turiu visą dėžę vandens. Visas tas "power boost" su sveikuolišku apelsinu bus išplautas. Bet žinai kas, kaip nuostabu, kad visi žmonės tokie malonūs. Ten, kur sustoju, ten ir šypsenos. Žmonės klausinėja apie Normą, žavisi ja. Ir vieni su kitais bendrauja tik transliuodami laimę ir paprastumą. Sužavėjo nugirstas dviejų moteraičių pokalbis: a kaip tu? A va taip, kad labai gerai, aš visada laiminga. Ir aš laimingas. Džiaugiuosi, pasirinkęs šitą kelionę su Norma. Riedame keliu, nesukam galvos, nesukam kamuoliukų, tik į priekį. O kas ten, dar pamatysime. Lafa!

Rieda rieda ir staiga vėjas, toks stiprus, kad net stabdo pačią Normą. Ir apninka abejonės, o gal ne vėjas, gal Normai pabodo kelionė. Sustoja išblaškyti abejones.

IMG_0375.jpg

Nope. Norma važiuoti nori, vėjas tik stabdo visus reikalus.

Ir tęsiant kelionę pasigirsta: Arrrivajejejeje, tiką įvažiavau į California. Patikroje: Have any fruits? Nope. Haha! Have a nice day!

Šypsena iki ausų, ratai juda, graži gamta, kad net sunku ją žodžiais apibūdinti. Tik pastebi, kad gražiausios tos vietos, kurių dar nepalietė žmogus.

IMG_0373.jpg
IMG_0374.jpg

Tuomet tyla. Tyla tyla ir pasigirsta: "šiek tiek" pradėjo pustyti. Vataip, paprastai, iš oro. Langų valytuvai per pora minučių suledėjo. Ahaa. Bet man patinka. Nuotykis. Kelionė per juodą ir per baltą. Dar tik pirmoji diena, o jaučiu kaip mano klajojanti siela kaifuoja. Ji turi gyventi kelyje. Kelyje tikrai jaučiu, kad gyvenu ir ryškiau, nei bet kur matau savo gyvenimo tikslą ir pašaukimą,- pasakoja Prabhu.

IMG_0372.jpg

Nusileido nuo kalno, baigėsi pūgos, lietūs ir liūtys, kelias ramus. Dvi valandos ir bus vienas iš tikslų pasiektas. San Fracisco here I come! Oras šiltėja, langelis pravertas, ramus vėjas lekia kartu su Prabhu. Paukščiai skrieja drauge, visi susilieję i banguojančią bangą. Vieną, du kartus iš eilės. Tada papuola į spūstį, 40mylių iki San Francisco. Lyg suspaustos žuvys nešamos srovės. Rodos,lyg pasaulio pabaiga ir visi susimanė išvažiuoti į mėnulį.

Šiaip ne taip prasibrovus pro spūstį patenka į..

Yes! Norma ir Prabhu in San Francisco. Pirmasis spotas sveikesnių patiekalų išbandymui: Gracias Madre. Ekologiškas, veganiškas, meksikos virtuvės maistas. Prabhu išsirinko Bowl Uno. Tempeh Chorizo, juodos pupelės, guacamole, rudieji ryžiai, pico de gallo, salotos, nacho anakardžių riešutų kremas, moliūgų sėklos. Komentaras: Aštruuu!! Jei lankysitės šioje vietoje, rekomenduojama paragauti ir jų ruošiamo šokoladinio pyrago su kokoso pieno ledais, o jei sezonas nuostabiajam moliūgų pyragui, tai šitą, būtinai būtinai.

IMG_0371.jpg

Prabhu pasiekė pirmąjį tikslą, prisigėrė švelnaus ir nelabai švelnaus vėjo bei liūčių kvapo, prisikirto vegan subtilybių ir įšoko į miegą.

Laukiame kitos dienos įspūdžių. Arrriiiivaa!! Stay tuned.