Apkabintos tradicijos

Apkabintos tradicijos

"- Mergytės, kiek virti?" - nuaidėdavo koridoriumi. " - Daug!!! Pietums, vakarienei ir pusryčiams! - du spigūs balseliai atsakydavo.

Tėčiui uždavus šį itin aktualų šeimyninį klausimą, viskas vėl stodavo į vietas. Mudvi toliau žiūrėdavom šeštadieninį filmuką, mamytės būdavo pilna visur, tad sudėtinga įvardinti konkretų jos veiksmą, o tėvelis imdavo skusti bulves. Daug bulvių. Taip. Mūsų šeima mėgo rengti cepelinų balių. Taip nuoširdžiai tas dienas ir vadindavome. Ant viryklės dažniausiai įsitaisydavo du dideli puodai. Išties dideli. Tokių dabar paprasti šeimų ūkiai nenaudoja. Juose netrukdavo sugulti nuo 8 iki 10 kg apvalučiais cepais vėliau virsiančių bulvių. Čia derėtų pridurti, jog savaitgalio meniu sudarydavo - tradiciniai virti lietuviški cepelinai pietums, šalti virti cepelinai vakarienei. Būtinai šalti, nes tokie jie būdavo kitokio skonio. O vos tik atsikėlusios kitą rytą, bėgdavom tikrinti, kiek gi jų liko po vakarykštės puotos. Pasidalindavom po lygiai, supjaustydavom medaliais ir kepdavom keptuvėj. Atrodo tuomet nieko daugiau ir nereikėdavo. Visiška cepelininė pilnatvė.

Mūsų šeima visuomet turėjo tvirtas valgymo drauge tradicijas.

Kaip tuomet, taip ir dabar - dažnai susirenkame prie pietų stalo. Klegame, kalbame nesąmones ir labai daug juokiamės. Tiesa, cepelinų tėtis jau neverda. Per gyvenimą sutarkavęs bene toną bulvių, nedaugžodžiauja -ai, atsibodo lipdyti :D Tradicijos nebūtų tradicijomis, jei iš vienos kartos rankų nenušoktų į kitos glėbį.

Tą šventinį vasario savaitgalį pradėjome sočiai. Sesytė atvilko kone šeimynine relikvija tapusią bulvių tarkavimo mašiną. Ši prarijo 5kg bulvių, vėliau pavirtusių į 16 dailių cepelinų.

Ar kada susimąstėte, jog lietuviška bulvė yra tokia nuoširdi ir visai ne garbėtroška. Ji sugeba priimti kiekvieną ingredientą, kaip geriausią draugą.Tą vakarą supažindinau ją ir su anakardžių kremu, ir su shiitake. Netgi su egzotiškuoju kiviu susibičiuliavo. Fantastika.

Šįkart cepų balius nušvito visai kitoje šviesoje. Buvo daug spalvų, labai įdomių skonių ir to paties nepakeičiamai nuostabaus mylimų žmonių klegesio.

Nuoširdžiai tikiu, jog lietuvio nereikia mokyti šio patiekalo atlikimo technikos, bet visgi, nepykit, priminsiu:

Yra keli labai paprasti žingsniai:

1. Sutarkuojame bulves. 2. Nusunkiame jas per merlinį audinį, o tarkius dedame i atskirą indą. 3. Nukošto bulvių skysčio dugne bus sukritęs krakmolas - visas bulvelės per gyvenimą sukauptas turtas. Skystį nupilkite, o krakmolą sukrėskite į tarkius. Sukrėskite VISĄ. 4. Gerai išmaišykite tarkius su krakmolu. Įberkite druskos. Galite įtarkuoti svogūną. 5. Dėkite įdarą, lipdykite ir meskite į pasūdytą verdantį vandenį maždaug 25-ioms minutėms.

Jūsų dėmesiui - keturios mano fantazijos :) Tad raitojamės rankoves ir gaminame. Kaip visada, siūlau būti drąsiems ir įnešti savų potėpių.

Cepai su kepintomis morkomis ir moliūgais

ĮDARAS • 2 morkos • 2 riekelės nedidelio moliūgo • Skiltelė česnako • Žiubsnelis kari • Žiubsnelis himalajų druskos • Moliūgo sėklų

PADAŽAS

• Baklažanas • Paprika • Čili pipiras • Skiltelė česnako • Žiubsnelis rūkytos paprikos • Pomidorų pastos • Žiubsnelis himalajų druskos • Kokoso aliejaus kepimui

Įdarui sutarkuojame morkas, moliūgą, česnaką. Sudedame prieskonius ir pakepintas moliūgų sėklas. Padažo ingredientus pjaustome mažučiais kubeliais ir kepiname kokosų aliejuje. Apkepus, pabarstome rūkyta paprika, druska ir supylę pomidorų tyrę gerai išmaišome.

Cepai su anakardžių - krapų kremu

ĮDARAS

• Anakardžių riešutų, mirkytų kelias valandas • Šviežių krapų • Nedidelio baltojo svogūno • Žiubsnelio druskos ir baltųjų pipirų

PADAŽAS • Ryšelis šviežių petražolių • Ryšelis svogūnų laiškų • Sauja šviežių špinatų • Keli rūgštesni kiviai • Himalajų druskos • Kokoso aliejaus

Įdaro ingredientus sublendiname. O padažinius - smulkiai supjaustome ir šiek tiek pakepiname kokoso aliejuje tol, kol žalumynai ima minkštėti. Neperkepkit!

Cepai su juodaisiais lęšiais ir shiitake

ĮDARAS

• Juodųjų lęšių • Pora šaukštų maltų juodųjų sezamų • Kelias valandas mirkytų shiitake grybų • Himalajų druskos ir juodųjų pipirų paskaninimui

PADAŽAS

• Kelios svogūnų roputės • Kanapių sėklų • Graikinių riešutų • Himalajų druskos • Kokosų aliejaus kepimui

Išverdame juoduosius lęšius, tačiau neperverdame. Jie turėtų būti birūs. Dedame kelis šaukštus pakepintų juodųjų sezamų miltelių bei smulkiai pjaustytų ir kokoso aliejuje pakepintų shiitake grybų. Padruskiname, papipiriname.

Padažo ingredientus taip pat turime paskrudinti, tačiau visus atskirai. Pirmiausia iškepkite žiedais pjaustytus svogūnus. Jie turi būti minkšti ir saldūs. Atskirai paskrudinkite kanapių sėklas. Kai ims pokšėti ir skraidyti po visą virtuvę, nuimkite nuo ugnies. Graikinius riešutus taip pat paskrudinkite, taip suintensyvindami jo skonį. Viskas. Visa tai valgome kartu su cepelinu. Galite maišyti su svogūnais, galite sluoksniuoti šalia.

Cepai su brokoliais ir graikiniais riešutais

ĮDARAS

• Smulkiai kapotas brokolis • Kelios skiltelės česnako • Saujelė graikinių riešutų • Druskos ir pipirų paskaninimui • Kokoso aliejaus kepimui

Švelniai pakepiname brokolį su česnaku. Sumaišome su kepintais ir smulkintais graikiniais riešutais. Pasūdome.

PADAŽAS

• Ryžių grietinėlė • Poras • Himalajų druskos ir juodųjų pipirų • Kokoso aliejaus kepimui

Pakepiname porą, kol šis suminkštės. Supilame ryžių grietinėlę ir dar minutėlę pakaitinę išjungiame ugnį. Pasūdome, papipiriname.

ŽVAIGŽDUTĖ - nepateikiu konkrečių kiekių, kadangi viskas priklauso nuo jūsų puodo dydžio ir ketinimų cepelinų atžvilgiu, rimtumo. Jei kils klausimų, šaukite, kalbėsimės :)

Į valgomąjį, kur jau sėkmingai puotavo mano kompanionai, įsiritinau nešina keturiomis lėkštėmis. Pirmiausiai kandau shiitakinį, vėliau su morkomis ir t.t. Deja, neturėjau "atliekamo" cepo su anakardžių kremu, manau šis būtų itin tikęs pusrytiniam, apkeptam kokoso aliejuje, variantui, bet, kadangi apsiskaičiavau su įdarais ir jų liko nemažai, kitą rytą užkąsdami grikių trapučiais pastaruosius sunaikinome.

O dar po valandos, su Meile atsidūrėme miškuose. Tyla ir ramybė tvyranti aplinkui apkabino taip švelniai ir globėjiškai, jog tirpdė visus rūpesčių šarvus, nugulusius ant pečių per kelias įtemptas savaites. Vienintelis garsas, kurį norėjome girdėti, buvo spragsinti ugnis.

Tokiomis akimirkomis, kai chaosas, skriejantis aplink nuščiūva, vėl gali išgirsti save. Atsiduodi akimirkai. Sušalusią ranką šildant mylimo žmogaus delnams iš tiesų jauti laimę.

Kaip talismanas, kaskart į jį užmetus akį primenantis kažką labai asmeniško, tauraus ir švento, taip šios kelios dienos atminty nusės šviesiomis dulkėmis, nešančiomis žinią apie tai, kas iš tikrųjų vertinga. Kiekvienam mūsų. Šeima, namai ir ramybė. Pirmiausiai giliai širdyje.

Branginkim vieni kitus.

Linkėjimai, Indrė