Ką turėtum matyti ant maisto produktų pakuočių?

Ką turėtum matyti ant maisto produktų pakuočių?
 

Maisto produktus reglamentuojantys įstatymai nustato vartotojų teises į saugų maistą ir tikslią bei sąžiningą informaciją. Europos Sąjungos nustatytos  ženklinimo taisyklės suteikia mums galimybę gauti išsamią informaciją apie maisto produktų turinį ir sudėtį. Išsamus pakuočių ženklinimas mums padeda priimti tikslingus sprendimus perkant maisto produktus.

Ruošiant maistą iš natūralių, nesupakuotų, neperdirbtų produktų, su pakuotėmis susiduriame vis rečiau, tačiau tai vis tiek išlieka kone kasdienis svečias mūsų rankose.

Tam, kad pateikčiau visiškai tikslią informaciją, ją pateikiu iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklapio.

Remiantis Reglamento reikalavimais, ženklinant fasuotus maisto produktus būtina nurodyti:

   - maisto produkto pavadinimą;

   - sudedamųjų dalių sąrašą;

   - visas alergiją ar netoleravimą sukeliančias medžiagas, naudojamas gaminant ar ruošiant maisto produktą ir išliekančias galutiniame produkte, nors ir pakitusiu pavidalu;

   - tam tikrų sudedamųjų dalių ar jų kategorijų kiekį;

   - maisto produkto grynąjį kiekį;

   - minimalų tinkamumo vartoti terminą arba nuorodą „Tinka vartoti iki … (data)“;

   - visas specialias laikymo ir (arba) vartojimo sąlygas;

   - maisto verslo operatoriaus pavadinimą ar įmonės pavadinimą ir adresą;

   - kilmės šalį ar kilmės vietą numatytais atvejais;

   - vartojimo instrukciją, jei be jos būtų sudėtinga teisingai vartoti šį maisto produktą;

   - daugiau kaip 1,2 % tūrio koncentracijos alkoholio turinčių gėrimų faktinę alkoholio koncentraciją, išreikštą tūrio procentais;

   - maistingumo deklaraciją (pateikti privaloma nuo 2016 m. gruodžio 13 d.).


Screen Shot 2019-06-05 at 11.12.57 PM.png

Gerinant gyventojų sveikatą, mitybą bei siekiant sudaryti galimybę atsirasti rinkoje daugiau sveikatai palankesnių maisto produktų, Lietuvoje 2014 m. buvo įsteigta valstybinė, nekomercinė sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ sistema. Nuo to laiko maisto gamintojai, tiekiantys rinkai Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus kriterijus atitinkančius produktus, gali savanoriškai ir nemokamai juos ženklinti šiuo simboliu.

Simbolio „Rakto skylutė“ tikslas – padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. Tai įprasti produktai, tačiau juose mažiau įdėta cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų.

Rakto skylutės“ kriterijai maisto produktams 2017

Produkto, kurį būtų galima žymėti Rakto skylute pavyzdys:

Screen Shot 2019-06-05 at 11.22.23 PM.png

Leistini teiginiai apie maistingumą ar naudą sveikatai:

Teiginys apie maistingumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama, kad maisto produktas turi tam tikrų naudingų savybių dėl energijos (kaloringumo), maistinių arba kitų medžiagų, kurių jis turi, turi mažesnį ar didesnį kiekį arba neturi.

Pvz., etiketėje užrašyta „mažai kalorijų“, ,,mažai riebalų“, „be riebalų“, „daug baltymų“, „vitaminų C ir folio r. šaltinis“ ir pan.

Teiginys apie sveikatingumą (sveikumą) – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudedamųjų dalių ir sveikatos. Pvz., „Baltymai padeda išsaugoti raumenų masę“, „Kalcis reikalingas normaliai kaulų būklei palaikyti“, „Vitaminas A padeda išsaugoti normalų regėjimą“ ir pan.

Teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą turi būti pagrįsti ir įrodyti visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais. Leidžiama vartoti tik tuos teiginius apie maistingumą ir sveikumą, kurie atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą ir yra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašus. Teiginiai apie maistingumą leidžiami tik tuo atveju, jei jie išvardyti Reglamento 1924/2006 priede ir atitinka šiame reglamente išdėstytas sąlygas.

Pvz., užrašas „daug skaidulinių medžiagų“ – teiginys, kad maisto produktas turi daug skaidulinių medžiagų gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g produkto yra mažiausiai 6 g skaidulinių medžiagų (maistinių skaidulų) arba 100 kcal – mažiausia 3 g skaidulinių medžiagų; užrašas ,,mažai cukrų“ – teiginys, kad maisto produktas turi mažai cukrų gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g produkto yra ne daugiau kaip 5 g arba skysto 100 ml produkto yra ne daugiau kaip 2,5 g cukrų ir pan.

Teiginiai apie sveikatingumą (sveikumą), įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašus, taip pat privalo atitikti jiems nustatytas sąlygas. Pvz., teiginys ,,Vitaminas C padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą“ gali būti vartojamas kalbant tik apie tą maisto produktą, kuris yra bent jau vitamino C šaltinis, t. y. šį teiginį galima rašyti tik tada, jei 100 g produkto vitamino C yra ne mažiau kaip 15 proc. vitamino C referencinės maistinės vertės; teiginys ,,Graikiniai riešutai padeda gerinti kraujagyslių elastingumą“ gali būti vartojamas kalbant tik apie maisto produktus, su kuriais per parą gaunama 30 g graikinių riešutų; šiuo atveju vartotojui taip pat turi būti pateikta informacija, kad ,,teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 30 g graikinių riešutų“; teiginys ,,Pektinai padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje“ gali būti vartojamas kalbant tik apie maisto produktą, su kuriuo per parą gaunama 6 g pektinų; šiuo atveju vartotojui taip pat turi būti pateikta informacija, kad ,,teigiamas poveikis atsiranda per parą suvartojant 6 g pektinų“ ir pan.

Nuo 2012 m. gruodžio 14 d. leidžiama pateikti ženklinant maisto produktus tik tuos teiginius apie sveikumą, kurie yra leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąraše, patvirtintame Europos Komisijos reglamentu (EB) Nr.432/2012 (OL 2012 L 136, p. 1) ir Komisijos reglamentu (ES) Nr. 274/2014 (nauja sąrašo redakcija lietuvių kalba) (OL 2014 L 83, p. 1).

Šiuo metu sąraše yra virš 220 leistinų teiginių apie sveikatingumą.

Draudžiami teiginiai apie sveikatingumą, kuriais:

• daroma užuomina, kad sveikatai gali būti padarytas poveikis dėl to maisto produkto nevartojimo;

• nurodoma, kiek ir kaip greitai galima numesti svorio;

• daroma nuoroda į atskirų gydytojų ar sveikatos srities specialistų rekomendacijas.

Jei pateikiami teiginiai apie maistingumą arba sveikumą, turi būti pateikiama privalomoji maistingumo deklaracija; turi būti parašyta įvairios ir subalansuotos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo svarba ir pan.

www.smlpc.lt

Ne taip jau seniai, tik nuo 2016 m. gruodžio ant fasuotų maisto produktų pakuočių būtina pateikti maistingumo deklaraciją. Energinė vertė ir maistinių medžiagų kiekis turi būti nurodytas 100 g arba 100 ml produkto. Kas mus skiria nuo US, kur kiekiai yra žymimi “per servings”. 

Ką reiškia tai, kad šimte gramų yra 5 g baltymų? Tai nebūtinai reiškia, kad suvalgius gabalėlį produkto, sudorosime 5 g baltymų. Jei tas gabalėlis sveria visus 300 g, suvartosime ir visus 15 g baltymų. Bet gali būti ir taip, kad šimte gramų yra visas 15 gramų baltymų, tačiau šis produktas yra lengvas ir sudoroti tą šimtą gramų vienu ypu nebus taip paprasta ir net nenaudinga. Todėl puiku, kad ant kai kurių pakuočių yra nurodyta maistinė vertė ir vienoje riekėje, vienoje porcijoje, gabalėlyje ir pan.

Privalomoje maistingumo deklaracijoje turi būti nurodyta:

  - energinė vertė;

  - riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekiai.

Šalia maistingumo deklaracijos gali būti pateiktas teiginys, kad produkte esantį druskos kiekį nulemia tik natūraliai jame esantis natris.

Taip pat gali būti norodytas ir cukrus - tik natūraliai produkte esantis cukrus.

Privaloma maistingumo deklaracija gali būti papildyta nurodant šių medžiagų kiekius:

  - mononesočiųjų riebalų rūgščių;

  - polinesočiųjų riebalų rūgščių;

  - poliolių;

  - krakmolo;

  - skaidulinių medžiagų;

  - vitaminų ar mineralinių medžiagų, kurių kiekiai yra dideli.

vmvt.lt


Kas tie polioliai? Tai cukraus alkoholiai - sorbitolis, ksilitolis, manitolis ir laktitolis dažniausiai nepriskiriami grupei „cukrūs“


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) taip pat patvirtino ir paprastesnius maisto produktų ženklinimo reikalavimus. Numatytos išimtys bus taikomos nedideliais kiekiais vietinei rinkai tiekiamiems fasuotiems maisto produktams. Pavyzdžiui, jei maisto produktų gamintojas pagamina ir parduoda: ne daugiau kaip 300 kilogramų ar litrų fasuotų maisto produktų per savaitę arba ne daugiau kaip 15 600 kilogramų ar litrų fasuotų maisto produktų per metus,

Daugiau apie tai vmvt.lt


Kaip apskaičiuojamas produkto maistingumas? 

Maistingumo apskaičiavimo būdą pasirenka gamintojas, todėl tai nebūtinai maisto laboratorijose atlikti tyrimai. Pateikiant informaciją apie konkretaus maisto produkto maistingumą turi būti nurodoma vidutinė vertė, pagrįsta:

  - gamintojo atlikta maisto produkto analize;

  - skaičiavimu, pagrįstu žinomomis ar faktinėmis panaudotų sudedamųjų dalių vidutinėmis vertėmis;

  - skaičiavimu, pagrįstu visuotinai nustatytais ir priimtais duomenimis.

Kurį iš būdų pasirinkti, ar juos kombinuoti, norint apskaičiuoti konkretaus maisto produkto maistingumą, sprendžia gamintojas.

vmvt.lt

Maisto produktų pakuotėse taip pat turi būti išskirtos medžiagos, pasižyminčios alergizuojančiomis savybėmis. Atkreipk dėmesį, kokios jo sudėtinės dalys ženklinimo etiketėje išskirtos kitu šriftu, stiliumi ar fono spalva. Dažniausiai alergiją ar netoleravimą sukeliančios medžiagos išryškinamos juoda spalva.

Pavyzdžiui, pusryčių dribsnių etiketėje nurodytos sudedamosios dalys: avižų* miltai, kviečių* miltai, miežių* miltai, kukurūzų miltai, cukrus, kviečių* krakmolas, medus (5,1 %), lazdyno riešutai* (2 %), joduota druska, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E 339, antioksidantas E 306, cianokobalaminas (vitaminas B12), kalcio karbonatas, kvapiosios medžiagos (*alergiją ar netoleravimą sukeliančios medžiagos).

Informacijos apie alergiją ir netoleravimą sukeliančias medžiagas teikimas

Kai sudedamųjų dalių sąrašo nėra, apie tai, kad sudėtyje yra alergiją ar netoleravimą sukeliančios medžiagos arba produkto, vartotojas turi būti informuojamas ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje pateikiant nuorodą, kurią sudaro žodžiai „sudėtyje yra“, o po jų pateikiamas į pateiktą sąrašą įtrauktos medžiagos arba produkto pavadinimas. Nurodytų duomenų pateikti nereikalaujama tais atvejais, kai maisto produkto pavadinime aiškiai nurodyta atitinkama medžiaga arba produktas.


Kaip pačiam apskaičiuoti reikalingų maistinių medžiagų kiekį?

Informaciniai šaltiniai siūlo skirtingus skaičiavimus. Gaunami rezultatai būna su nedidelėmis paklaidomis. Reikalingo energijos kiekio dienai ir išnaudotos energijos kiekį tą dieną mums pateikia jau ir išmanieji laikrodžiai ar programėlės.

Pateiksiu “rankinį” parai reikalingos energijos apskaičiavimą:

Vyrai savo kūno svorį turi padauginti iš 1 kcal

Tarkim tu sveri 79 kg. Tai vienai valandai reikės:

79 kg x 1 kcal = 79 kcal/val.

Per parą tuomet reikės:

79 kcal x 24 val. = 1896 kcal

Jei esi moteris, savo svorį turi dauginti iš 0,9 kcal

Tarkim sveri 60 kg.

60 kg x 0,9 kcal = 54 kcal/val.

Per parą:

54 kcal x 24 val. = 1296 kcal

Šis energijos kiekis (kcal) reikalingas tik pagrindinėms organizmo funkcijoms ramybės būsenoje, kvėpavimui, viškinimui ir t.t.

Dabar turi įvertinti savo aktyvumo koeficientą.

aktyvumas

Norint sužinoti kiek mums reikia enegijos užsiimant fizine veikla, kalorijų kiekį reikia padauginti iš aktyvumo koeficiento:

1296 kcal x 60 % = 777,6 kcal

1296 kcal + 777,6 kcal = 2074 kcal

Tai reiškia, kad per parą, moteriai sveriančiai 60 kg ir užsiimančiai lengvu aktyvumu, reikia suvartoti 2074 kcal. Jei svorį norima palaikyti.

Jei svorį norima mažinti, apskaičiavimą atliekame su norimu svoriu, tarkim 57 kg. Tuomet išgauname energijos kiekį reikalingą moteriai, sveriančiai 57 kg.

Aš informacijai ir skaičiavimams dažniausiai naudoju tinklapį https://nutritiondata.self.com .

Jame rasi dienos maistinės ir energinės reikmės skaičiuoklę, tuomet nieko nereikės skaičiuoti ‘‘rankiniu’’ būdu.

Screen+Shot+2019-06-05+at+11.31.19+PM.jpg
Screen Shot 2019-06-05 at 11.33.26 PM.png

Rekomendacijos yra tik minimalių poreikių įvertinimai. Nėra atsižvelgiama į ligas ar genetinį individualumą. Šios rekomendacijos yra būdingos moterims arba vyrams, nuo 31 iki 50 metų amžiaus ir gali skirtis nuo standartizuotų dienos verčių, naudojamų maistingumo faktų etiketėse.

Visada bus paklaidų ir neatitikimų, dėl skirtingų duomenų sistemų.

Kiekvienam žmogui turi būti atlikti individualūs tyrimai, šioje skaičiuoklėje galima apskaičiuoti tik rekomenduojamus kiekius pagal lytį, amžių ir aktyvumą.


Kaip rinktis maisto produktus? Žiūrėti į kcal, skaidulas ar pan.?

Pagrindinė taisyklė būtų - rinkis maisto produktus, kurių maistingumas “tankiausias”.

Tai reiškia, rinkis produktus, kuriuose yra mažiau energijos (kalorijų), tačiau daugiau maistinių medžiagų.

Ši taisyklė galioja ir palaikant svorį ir yra ypač aktuali, norint sumažinti savo svorį. Tuomet labai svarbu išsirinkti "lengviausius” produktus kalorijų atžvilgiu, bet “sunkiausius” maistinių medžiagų atžvilgiu.

Pavyzdžiui, trys Oreo sausainukai kalorijų atžvilgiu prilygsta vienam bananui ir saujai uogų, tačiau pastarasis derinys maistine verte išsiskiria labai ryškiai. Vaisiuose ir uogose yra daugiau skaidulų, vitaminų ir mineralų, antioksidantų bei mažiau riebalų.

Nesupakuotų maisto produktų informaciją turime gauti iš tiekėjų. Rinkis trumpiausią kelionę iki tavo stalo turėjusį produktą. Kiek galima dažniau rinkis sezoninius ir ekologiškus maisto produktus.

Domėkis, skaityk pakuotes, maistingumo deklaraciją, klausk tiekėjų, tu turi teisę į tikslią bei sąžiningą informaciją ir saugų maistą.


*visi teiginiai pasviru šriftu yra nurodytų šaltinių nuosavybė.