#saudemgud

Veidrodėlis po pagalve

Veidrodėlis po pagalve

Anais metais šv. Kalėdas iškeičiau į pasivaikščiojimą su savimi. Šiais metais šito daryti nei už ką nenorėjau. Negalėjau sulaukti, kol išauš ta gruodžio 1 d. ir galėsiu prisikabinėti namie lempučių. Būtent taip ir padariau. Pasisekė. Per black friday užsisakiau lempučių ir didelį baltą kilimą į svetainę. Believe it ir not, tai mano pirmasis didelis normalus kilimas, kurį nusipirkau savo gyvenime. Nu čia svarbus žingsnis, žinai, pirmiausia draugystė, tada piršlybos, o tada tik jau happily ever after. Taip ir man su savo namais. Jei jau jiems nupirkau kilimą, vadinasi pradedu po truputėlį įsipareigoti.

Kai kilimą pristatė į namus, nekantravau uždaryti kurjeriui duris prieš nosį. Lemputes a la varvančias šviesas užkabinau balkone, jos švietė švelnumą. Išpakavus kilimą, ištiesiau jį ir iš to džiaugsmo, kad puikiai pataikiau, išsidrėbiau ant jo, ištiesiau rankas į šonus ir mosikavau aukštyn žemyn. Visas angelas ant sniego.

Anais metais buvo Kalėdų detox, tai šiais metais jų atsivalgymas. Namie Kalėdų muzika, filmai. Prigaminome toną Kalėdinių sausainių, kurių daugiau išdalinome, nei valgėme patys. Knygos, karšta arbata. Bernardinų bažnyčia ir joje tradiciškai uždegamos žvakutės. Mm.

Savaitę prieš šventes susikrovėme lagaminus ir su vaikais iškeliavome pas šeimyną į Norvegiją. Į salą, kurioje gyvenau. Keistas jausmas. Vaikščiojant po ją rytais ir vakarais. Rodos, lyg niekada ir nebuvau išvykusi. Lyg viskas buvo sapnas. Saulėtekių ir saulėlydžių prisižiūrėjau tiek, kad turbūt užteks jų visiems ateinantiems metams.

 

Matote toli tą mažą namuką tarp fjordų?

Mes truputį pasiankstinome ir Kalėdinius kepinius pagaminome jau per Kūčias. Na, kad vat šiandien, Tu, po Kalėdinių pusryčių, galėtumei paragauti jų nuotraukų. Jei ir kokią dieną pasigaminsi, nudžiuginsi mane ir savo pilvuką. For sure.

Rytui, kad būtų jėgų patiekalų gaminimui, norėjau sočios ir šildančios košės, a la imbieriniai sausainiai.

Pusė stiklinės avižų dribsnių (tų stambių), stiklinė kokoso pieno, cinamono, imbiero prieskonių į valias, šaukštas riešutų sviesto, šaukštelis kokoso sviesto, pora džiovintų ir pjaustytų figų, šiek tiek jūros druskos ir juodųjų pipirų (taip taip, visiškai kaip norvegiškų Pepperkaker skonis). Verdam ant silpnos kaitros, jei norime skystesnės košės, įpilame dar kokoso pieno. Galiausiai, jau įsidėjus į dubenėlį, skaniname medumi ir riešutais.

O štai salotos. Žiemiškos. Jei biškutį įsijautei į Kalėdinę nuotaiką ir paskutinias savaites suvalgei per daug salduškių (pvz. aš), šios labai tinka žarnynui prisiminti, ką turi veikti. Maistinės skaidulos, medus, imbieras. Brač.

Lapinio kopūsto lapai, radichio salotos arba raudonas kopūstas, įvairūs riešutai, džiovintos figos, spanguolės ir abrikosai, tarkuota imbiero šaknis (tarkuokite virš salotų, kad sultikės subėgtų tiesiai tiesiai į jas), padažas (medus, citrinos sultys, citrinos žievelės tarkiai, jūros druska, pipirai ir alyvuogių aliejus).

 

Ir ta ta ta. Karalaitis apkepas. Užmačiau Pintereste, vadinasi a la moussaka.

Reikia pasiruošti daržovių troškinuką. Tiks visos daržovės, kurias turite šaldytuve. Na, o grybai ir lęšiai irgi galėtų įsiprašyti į kompaniją. Bet svarbiausias akcentas  – kepti baklažanai.

Tai va. Troškinuką gaminome taip: kokoso aliejuje apkepėme pora skiltelių česnako, keletą svogūnų laiškų, morką, papriką, saujelę griežinėliais pjaustytų grybų (belekokių), stiklinę virtų žalių lęšių, šaukštą paprikos tyrės ir pora šaukštų pomidorų tyrės, skaninome rožine druska ir šviežiais čiobreliais. Tuo tarpu orkaitėje kepė baklažanų griežinėliai, apšlakstyti alyvuogių aliejumi, druska ir juodaisiais pipirais. Bei virė 6 bulvės. Taip. Bulvės. Su lupena.

Joms atvėsus ir nulupus, sutrynėme į puikią košę. Norvegijoje bulvės pasitaikė baisiai krakmolingos tai nespėjau pilti avižų pieno, kad košė nors kiek suminkštėtų.

Tuomet. Troškinukas vupt į kepimo indo dugną. Baklažanai ant jo.

O tada, puikiosios kedrinės pinijos.

Ir ta ta ta. Viską gerai suspaudus, užklojome bulvių koše.

Apšlakstėme aliejumi ir marš į orkaitę (220, pusvalandį). Iškepus, su sese didingai nešėme į lauką. Mat geriau matysis ir skanesni kadrai. Jo aromatus užuodėme tik mes, o Tu ragauji akimis. Tikiuosi skanu.

O jau va su šiuo ponuliu turėjome reikalų su mama. Jo receptą taip pat pamačiau pintereste (rasi čia). Jo nuotrauka atrodė didingai. Pažiūrėjus į receptą, pagalvojau, niekis, įveiksim. Recepte buvo naudojami paprasti miltai, aš užsimaniau avižinių. Mama, aišku, užsimanė ir migdolų miltų. Tai pasidalinome taip: dvi stiklinės avižų miltų ir stiklinė migdolų.

 

Biskvitai iškepė puikiai, namai kvepėjo apelsinais ir vanile. Na, o su kokosinio kremo pertepimu turėjome reikalų. Kokoso pieno grietinėlė nenorėjo plakant sustingti. Tai dėjome į šaldymo kamerą, tai vėl plakėmė. Kartu abi burbėjome, kad kažkas su receptu negerai. Bet. Galiausiai suplakėme. O spėti reikėjo. Norvegijoje žiemą jau nuo 15:00 pradeda temti. Tai jau ir kadruose matosi ant kokoso kremo užsiklojusi skadinaviško dangaus prieblanda. Beje, kokoso kremą skaninome citrinos sultimis. Biskvitams rinkitės nerafinuotą cukrų. Jokių ten fensi recepte nurodytų pagardų nenaudojau, pritarkavau vieno apelsino žievelės į biskvitų tešlą ir užteko puikaus aromato.

Kol rašau šį įrašą, greta girdisi Kūčių vakaras. O ryt jau šv. Kalėdos. Ir viskas. 24 laukimo dienos, kurias finišuoja vienas ir nepakartojamas – šv. Kalėdų rytas. Širdis kupina visko visko visko ir taip norėčiau tai išrašyti bei papasakoti, bet tam kitas kartas. Juk šiąnakt stebuklų naktis, reikia sukti popieriukų lapukus ir kišti po pagalve, oi dar veidrodėlį…Atsimeni?

Myliu, dėkoju už viską, ačiū, kad esi.

Laimės, laimės, laimės, su šventėm!

Namaste ♥

 

 

 

 

Print Friendly, PDF & Email

Nori gauti naujausius įrašus?

Norint gauti naujausius įrašus bei naujienas, tereikia įrašyti savo e-paštą ir užsiregistruoti naujienlaiškiui.

Komentarų nėra.

Parašykite komentarą